išprasti

išpràsti 1. žr. įprasti 1: Tos vištos kaip išprato daržan, tai nors tu jas ažmušk – nieko nepadarau! Ut. Išprãto tas arklys in dobilus, nė rodos negalima gautie Prn. Kiaulės labai išprãtusios, sunku išganyt Alk. Mažėlis teip išprãto rėkt, kad niekas su juom nebesidaro Dl. Karvė išprãto ir lekia par krūmus Ktk. Išprãto [vaikas] nusmaut kelnes Ml. Išprãtęs tik stovėtie Str. Dabar po karo išprãto viską vežt parduot Smn. Mes teip jau nuo seniai išprãtę Skr. Išprato (įgavo patyrimo, išgudrėjo) žmonys, moka slėpti arklius nu kareivių Šts. 2. intr., tr. pagauti prasmę, permanyti, suprasti: Šneka vaikas, ale dar mažai išpràst Alv. Senovės raštas, tai jos neišprañta gerai Brb. Mumi sunku išpràst tokius žodžius Mrc. Jų kalba možna išpràst Lp. Jis negerai išprãto pavardės (negerai perskaitė pavardę) Rdš. 3. intr., tr. žinoti, išmanyti, suprasti: Niekas neišprãto, koki pinigai Pls. Daktaras vaiko ligos neišprãto (nenustatė) Drsk. Negali išpràst vėžio Mrc. Sūnus neišprãto, kaip te išeina kas Žsl. Vieną žodį pasakei, aš jau išprantù toliau J. Matos, kad žmogus kartais neišprañta Lp. Vis tiek išprañta žmones Azr. Aš jo nekenčiau, nuo savęs variau, jis neišprato – sarmatą dariau LTR(Čb). Kap per mišką važiuoji, tai neišpràst [, ar toli, ar arti] Lp. 4. tr. pastebėti, pajusti, pažinti: Nesunku buvo išprasti, kad josios miegota rš. Neišpràst, ar jy durna, ar jy insidėjus Srj. Mus labai išpras, kai bėgsime dviese iš nelaisvės – geriau po vieną Lp. 5. tr. gerai pažinti, perprasti: Aš tą žmogų seniai esu išprãtęs BŽ481. \ prasti; apiprasti; atprasti; daprasti; įprasti; išprasti; nuprasti; paprasti; perprasti; pieprasti; priprasti; suprasti; persuprasti; užprasti